Švyturys kaip simbolis reiškia
pagalbą, nes rodo kelią laivams, ieškantiems kranto, padeda neužplaukti ant seklumos. Taip ir žodis tolerancija, savo prasme reiškia pakantumą, suteikia žmonėms gebėjimą visuomenėje sugyventi taikiai, priimti kitokį žmogų, kitokius požiūrius. Tolerancija, kaip švyturys saugus kelias laivams, taip ir žmonėms svarbi sąvoka, skatinanti pakantumą, gebėjimą išlaikyti pagarbą nepaisant skirtingų pažiūrų, tautybės, rasės, skirtingos religijos. |
Atminties diena Kėdainių Atžalyno gimnazijoje ( 23 rugsėjo 2019)
Preserving the past we protect our future
Kedainiai Atzalynas gymnasium students joined the initiative to read out the ‘’Names” of those Jewish people who were executed on the 28th August, 1941 in Dauksiai, Kedainiai district. Junior students joined Kedainiai Ausra Progymnasium students and rode their bikes to the location where 2076 Jewish Lithuanians comprising nearly all the Jewish community of Kedainiai were killed 78 years ago. 2076 is not just a number. Every single one of this number was a fellow human with a name, now listed on the memorial wall. Every single name has a face, many preserved in photos. Senior students of Kedainiai Atzalynas gymnasium brought photos of some of those who perished to Dauksiai. After listening to the story about the events of the 28th August, students read the names of the people in the photos they brought and found those names on the memorial wall. The memorial wall with faces and names reminds us how fragile life is and how important it is to preserve the past if we want to protect our future. Never again. |
Saugodami praeitį, mes saugome savo ateitį.
Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos moksleiviai prisijungė prie iniciatyvos ‘’VARDAI’’ir skaitė vardus žydų tautybės žmonių, kurie buvo nužudyti 1941 m. rugpjūčio 28 d. Daukšiuose, Kėdainių rajone. Jaunesnieji moksleiviai prisijungė prie Kėdainių „Aušros“ progimnazijos mokinių ir dviračiais nuvyko į vietą, kur prieš 78 metus buvo sušaudyti 2076 žydai. 2076 nėra tik skaičius. Tai vardai, dabar likę tik memorialo sienoje. Kiekvienas vardas – tai veidas, išsaugotas nuotraukose. Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos vyresnieji moksleiviai atvyko į Daukšius nešini nužudytųjų nuotraukomis. Išklausę pasakojimą apie rugpjūčio 28 d. įvykius, mokiniai perskaitė vardus ir rado juos atminties memorialinėje sienoje. Memorialinė siena su veidais ir vardais primena, koks trapus yra gyvenimas ir kaip svarbu išsaugoti praeitį, jei norime apsaugoti savo ateitį. |
28 rugpjūčio
Our project TILTAI-BRIDGES-בריקן continues its activities in summer
We look forward to Keidaners returning to their roots.
17 July, 2019 – a visit of a group of Keidaners, Pokroiski family. Solly Pokroy, born in Keidan, Elayne and Derek Ossip, Trevor and Anne (née Bank) – Pogroske. An old photo was taken in Keidan maybe in 1930. Those Keidaners from the old photo, Moshe and Rifka, are still here in Keidan. Moshe is in the Home of Memory of Keidan, as he left this world in 1937(his gravestone is A7 in the old Jewish cemetery in Keidan). Rifka could not escape her tragic fate and is among those 2076 Keidaners that on 28 August 1941 were killed in Dauksiai. Preserving Jewish memory we bringing history to life. Mūsų projektas ‘TILTAI-BRIDGES- בריקן’ tęsia veiklą vasarą. 2019 m. liepos 17 d. – Kėdainiečių Pokroiski šeimos vizitas. Solly Pokroy gimė Kėdainiuose, Elayne ir Derek Ossip, Trevor ir Anne Pogroske. Senoji nuotrauka fotografuota Kėdainiuose, galbūt 1930 metais. Šie senieji kėdainiečiai, Moshe ir Rifka, vis dar čia, Kėdainiuose. Moshe yra Atminties Namuose, nes 1937 m. paliko šį pasaulį (jo kapavietė yra A7 senosiose Kėdainių žydų kapinėse). Rifka negalėjo išvengti tragiško likimo ir yra tarp tų 2076 kėdainiečių, kurie 1941 m. rugpjūčio 28 d. buvo nužudyti Daukšiuose. Išsaugodami žydų atmintį, išsaugojam istoriją. |
After 92 years the first Charnas has returned to Kėdainiai, Lithuania 😃
Nearly 2 years of research, I managed to find the address where my family once lived. There isn't much left of the original house but just enough to sneak a little photo. I would like to thank my cousin Andrey Gor who has helped tremendously with information on our family. |